vingurys

vingurỹs sm. (3^b) DŽ, NdŽ, viñguris (1) 1. OGLII145,402 vingis: Dėl ko reik tokius vingureliùs dėlioti? Brs. Sakoma, kad žmogaus smegenyse esą milijonai vingurių vingurėlių I.Simon. ║ kelio, tako, upelio ir pan. vingis: Teka toks vingurẽlis, kad palyna Šts. Einu naktį paskinėju, buvęs Skinėjos vinguris, ka mausu į vandenį! Grg. 2. garbana: Žiūrėjo į krūpčiojantį su auksiniais plaukų vinguriais žmonos pakaušį rš. 3. ornamentas: Tos skambančios taurelės išgražintos dailiausiais vinguriais rš. Muno raštelis Tilželė[je] pirktas, taip brangiai užmokėtas, aukso rašteliais ir pakrašteliais, sidabro vingureliais (d.) Jn. 4. J.Jabl, Š, Rtr, E, BŽ575, KŽ, Kzt, Zr žr. ungurys: Vingurių̃ Dysnoj prisgaudžiau Dglš. Va iš viñgurio skūrelės drūtas jungas Rš. ^ Ir buvo jau bekišąs prie Stasės burnos lūpas, bet ji kaip vinguris pasiraitė, išsitraukė iš jo rankų rš. 5. KŽ žr. 1 vinguris.